|
Sveiki, mieli mano svetainės lankytojai. Būkite pasveikinti mano pasaulyje. Galbūt jis bus toks pats kaip Jūsų, galbūt kitoks... bet tai mano pasaulis ir į savo pasaulį noriu priimti ir Jus. :)
Liesiu savo mintis... Jos bus įvairios: juokingos, piktos, rimtos, keistos, kvailos ar šiaip, bet kokie moteriški plepalai, o gal ir šių dienų aktualijos. Būsiu atvira. Nekenčiu melo. Esu neprognozuojama :), taigi negaliu Jums pasakyti ar apibrėžti, apie ką bus mano mintys. Tai bus spontaniški mano plepalai. :) Viskas priklausys nuo mano nuotaikos. :)
Dabar galiu tik pasipasakoti kuo gyvenu... :) Na taip norisi.. :) žinote gi garbėtroška, dėmesio gi norisi ... :)
Pastaruoju metu susilaukiu daug gražių žodžių iš gerbėjų, klausytojų. Noriu padėkoti - AČIŪ JUMS LABAI. Man tai suteikia labai gerų emocijų. Tai nuolat priverčia pasitempti ir pagalvoti apie naujų dainų įrašymą.
Būsiu atvira, nemoku būti veidmaine - turiu priklausomybę scenai. Per beveik 18 buvimo scenoje metų buvo bandymų to atsisakyti, bet, deja, noras bei priklausomybė scenai gerokai didesni. Taigi... mintys apie naujas dainas labai realios. Jos bus. :)
Taip pat labai dėkoju visiems, kas domisi ir mano kuriamais papuošalais. Savo mintis realizuoju ir kuriu Jums.
Papasakosiu savo papuošalų kūrimo istoriją... Mano mama daugiau nei septynis metus savarankiškai studijavo papuošalų kūrimą. Menininkė ji. :) Vis sukurdavo man vienokį ar kitokį papuošalą. Kritikuodavau ją - juk tai lengva daryti. O ji nuolat mane įkalbinėdavo - pabandyk ir tu, pamatysi kaip tai darosi ir kaip kritika skatina daryti vėl ir vėl ir vis sudėtingiau. Vis atidėliojau - maniau tai visiškai ne man, tai visiškai neįdomu, nors mėgdavau mokykloje darbų pamokas. :) Taigi, vieną darganotą, depresingos nuotaikos dieną, susirinkau iš įvairių pakampių turimas medžiagas, nes jų nuolat mama duodavo, tikėdamasi, kad galbūt aš kažką pabandysiu padaryti ir... pradėjau liesti, čiupinėti įvairius turimus akmenėlius, karoliukus... Galvojau - ai kas čia - suveri suveri ir viskas... Esu idėjinė, spontaniška, dažnai pagauta minties galiu padaryti keistų neprognozuojamų dalykų, taigi ir čia.. Pirmas sukurtas ir suvertas darbas buvo kiek keistokas - juk nei mokiausi to daryti, nei kokios literatūros varčiau. Tai buvo tik spontaniškumas - matyt nuotaika buvo tokia. Iš mamos sulaukiau nemažai kritikos. :) :) :) ( o aš jos kaip ir nelabai mėgstu, manau, kaip ir visi ) :) Ir tikrai, kritika nuolatos skatina tobulintis. Taigi... vienas po kito lėtai ... darbai pradėjo tobulėti, pradėjo suktis vis daugiau minčių. Prasidėjo sedėjimas naktimis su karoliukais bei akmenėliais... :) Jie tapo mano naktiniai draugai. O tuo metu sužadėtinis šalo lovoje vienas... Kol darbo nepabaigdavau, tol nebuvo ramybės.
Susidomėjo jais draugės ir taip gimė mintis kurti „Viktorijos papuošalus.“ :) Dabar kuriami papuošalai - tai mano ir mano mamos pasaulis, kuris skiriamas Jums. :) Dalelė po dalelės, kiekvienas darbas suranda ir pasiekia savo šeimininką. Ir tai labai malonu. :)
Gražių Jums emocijų, geros dienos ir... nebijokite būti spontaniški. Juk gyvename vieną kartą :)
|